Kvaila....

Viskas baigiasi. Anksčiau ar vėliau, nes tai neišvengiama.Bet kartais atrodo, kad daug kas tęsiasi visą amžinybę.Paradoksalu, nes, kai visą kūną ir sielą užvaldo nostalgiją, norisi bėgti ir pabėgti iš nebūties, nes tai kankina. Bet vis dėlto negali - lieki stovėti vienoje vietoje. Ten pat, kur kažkada jau buvai.Ar tai reiškia, kad viskas sukasi ratu?Nenoriu tuo tikėti. Bet.. tikiu.Nes beprasmybėj ieškau prasmės.Kvailas žmogus. O gal mes tik tokius vaizduojame?Kai per daug kūrybos - sunku… Norisi bėgti ir niekada negrįžti. Bet, kita vertus, žinai, kad tai neįmanoma. Tu privalai.Ir vėl tartum viskas iš naujo.