Pasislėpė saulė,Bet nemirė pasaulis.Veidą liečia snaigės,Metai – ne gyvenimas baigės.Žinau, kad nebebus tokių dienų,Kai dviese pasaulį sukom ratu.Buvome patys sau dievaiKalnus nuverst mums buvo niekai.Baltu kilimu padengė kelius,Kad juo praslinktum tu,O tuomet prasidėtų pūga,Per kurią nebeįžvelgčiau akiųIr pėdų neberasčiau sniege.Lėti žingsniai, lėti lėti…Vis tolyn, tolyn… Žinau –Mano likimas toksai.Pasislėpė saulė,Bet nemirė pasaulis.Veidą liečia snaigės,Metai – ne gyvenimas baigės.