Žmonės ateina ir išeina. Smerkiu save, kad su tuo nesugebu susitaikyti nei po mėnesio, nei po metų ar dviejų. Tavo žodžiai, tavo veidas išlenda iš minios autobusų stotyje, prekybos centre, gatvėje prasilenkdama sumišus vos nepasakau “labas”. Ar aš ėmiau kituose ieškoti panašumų, ar iš tiesų tiek daug panašių į tave?
Trenk man. Trenk taip, kad verkčiau iš neapykantos, iš skausmo, kad elgiesi kaip žvėris. Trenk taip, kad iškristų visi visi iki paskutiniojo meilės kristaliukai. Tegu valkatos susirenka, gal taps laimingesni.
Trenk man, kad pradėčiau tavęs nekęsti…