JO širdis**

Skraidė kažkur po pasauliį. Kelių labai daug yra, bet JI išsirinko šitą. Beldėsi į uždarytas duris, tačiau niekas neatidarė, niekas nepatikėjo. Sudegino eiles, kurias pati parašė. Visus savo žodžius skyrė tik JAM, bet JAM buvo to per mažai. Tamsią naktį, apkabinus kaip užklotą, JIS JAI tapo artimas. Gatvės laukia savo praeivių į JĮ taip nepanašių. ŠIta širdis kitos nemyli, bet kodėl tada jinai JĮ budčiuoja. Šitos širdies kita nešildo ir kaip JI JO niekas nemyli.

Kažkam užtenka***

Kažkam užtenka vieną kartą nutylėti žodžius, kad tu suprastum, jog tau jų reikia.

Kažkam užtenka vieną kartą neateiti, kad su pradėtum jo ilgėtis.

Kažkam užtenka vieną kartą pasakyti ”myliu” ,kad tu nemiegotum naktimis.

Kažkam užtenka vieną kartą palikti, kad tu niekada nebesugrįžtum…

pakanka žinot kad jis yra

…laikui bėgant vienatvė man tapo būtinybe, kurioje galėjau būti laisva ir gyventi savo nematomą gyvenimą…visada tyrą ir pilną šviesos…su trupučiu liūdesio…mano meilė beribė…ir beveik niekas negalėtų atsakyti į tokį jausmą…ir veltui aš tikiuosi atsakymo į per daug didelius savo jausmus…jis niekada manęs nemylės…todėl mano jausmai nepatenkinti, jie degina ir drasko mano kūną, tačiau siela išsineria iš to pragaro ir lieka skaisti…įvairiais savo gyvenimo laikotarpiais aš vis sutikdavau jį, tą, kurį mano siela atpažindavo ir į kurį veržėsi su neregėta jėga ir džiaugsmu. Tačiau – tik siela. Aš jau žinojau, kad iš ten tokio pat veržimosi nesulauksiu. Ir išmokau savo kūną laikyti geležiniuose gniaužtuose. Ir man tik pakanka žinoti kad jis yra. Kad šis žmogus yra. Ir aš myliu…

Aš tik norėjau pasakyti, netgi jei aš daugiau niekada su tavimi nešnekėsiu savo gyvenime, tu man esi ypatingas žmogus… Aš gerbsiu tave, žavėsiuos tavimi ir visa širdimi tave branginsiu… Atsimink, kiekvienam reikia draugo… Gal kažkurią dieną tau atrodys, lyg neturim nė vieno draugo apskritai, tiesiog prisimink šį laišką ir nusiramink, žinodama, kad kažkam tu rūpi… ir visada rūpėsi…

Kas gi aš esu? Esu paprastas mažas žmogelis, mokantis verkti, mylėti, džiaugtis. Nežinau, iš ko tai išmokau, bet buvo verta. Kartais atrodo,kad iš vis nieko gero nemoku, tik skaudinti ir gadinti kitiems nuotaikas. Ne visada suprantu, kad reikia padėti ar paguosti. Kaip ir kiekvienas normalus žmogus, darau klaidų ir iš jų mokausi. Kartais būna labai sunku būti kaltai, bet truputį pamasčius atrandu tiesą. Kas gera, niekada nebus bloga…

Noriu tik vieno… Kad TU būtum laimingas….

Zvelgiu pro langa ir matau oro baliona…Tu nezinai kur jis skrenda ir as nezinau Bet jeigu juo skristume kartu jis nestu i issvajota miesta…Mes skristume tol kol noretum islipti….O islipti tu niekada nenoretum…Nes tau patiktu sita apgaule…Tau patiktu visi laimingi veidai su placiom sypsenom, bet tu nepastebetum ju saltu akiu. Tu butum laimingas, o as verkciau….Nes musu svajones skirtingos….Net nemanau, kad as turiu svajoniu….. Tiesa tu nepastebetum ir manes suklupusios ant zemes susirietusios i vaisiaus poza ir pasruvusiomis akimis…. O as kenteciau nes noreciau, kad tu butum laimingas, kad ir isgalwotam mieste..man butu tai nesvarbu…as tik noriu, kad tu butum laimingas..as tiek nedaug noriu bet tu ir to negali man duoti..bet as vistiek kentesiu nes pripratau prie skausmo turbut be jo neisgyvenciau….

Jai tu žinotum...

Aš ir vėl jį sapnavau……….


Aš Myliu Jį…
Bet nejaugi kai myli skauda?
Tai tik žaidimas kūrį kažkas sugalvojo……..
Beto ar jis bent prisimena mane……..
Gal jam irgi skauda…..
O gal….. Gal jam patinka Skausmas ….?

Skausmas…….Kai skauda ne jam……..
O kam nors kitam………?

Jau susitaikiau su tuo kad jam nerūpiu…….

Jis myli kitą………


Aš jai pavydžiu……….


Bet man džiugu....... Jis laimingas....... Nors ir pilnomis akimis ašarų....
DŽIAUGIuoSI………Ir kartu klausausi kaip verkia širdis….


JIs ne man……..Jis ne man……..Jis ne man………………………………….Jis ne…….TAU……
Aš myliu jį bet tikiuosi, kad dar sutiksiu žmogų kuris mane apgaups savo sparnais

Ir nuskraidins į pasaulio kraštą………

*Gyvensiu

Nebegalima šitaip.
Daugiau nebesuksiu sau galvos kas bus po penkių ar dešimt metų, nebenusistatinėsiu prieš žmones, sakysiu tiesą į akis…. juk tikri draugai negali vienas nuo kito kažko nutylėti….. taip prarandami draugai…sakysiu viską nors tai ir žeistų… tegul.***. Nebenusistatinėsiu, kad antrą pusę turėsiu po metų ar dvejų, jei ji tik atsiras, kad ir rytoj …. juk gyvenimas ir taip trumpas… Bet nebūsiu iš tų kurios keičia vaikinus kas savaite….*** Džiaugsiuos kiekviena akirmirka, geriau būsiu beviltiška optimistė ir dainuosiu “I’m so so happy”, nei pesimistė nematanti šviesos… Nebeimsiu visko taip giliai į širdį ir stengsiuos neskaudinti kitų…. “Juk aš noriu gyventi, ne tik egzistuoti”…. Nuo šiol skųstis draudžiama.. Gyvensiu taip, kaip man patinka, o ne taip kaip liepia kiti… Darysiu tai ką noriu ir man tas pats….. Svajosiu, mylėsiu, džiaugsiuos, juoksiuos, bėgsiu, dainuosiu - gyvensiu…** Juk tai tik žaidimas.-*

For E.S.

Juk kartais dekoju Dievui uz prakeikta MEILE!
Myleti tave yra daug skaudziau , negu eiti per stiklo sukes.
Dienom dar vis saule kyla, Dienom dar vis saule sviecia.
AS tik buvau mergaite beprotiskai isimylejusi tave.
Pasaulis be taves atsigaus.. O tavasis be manes, gali ir sugriuti..
Bucinys tai tik mielas pokstas, kury gamta sukure tam, kad pakeistu kalba, kai zodziai tampa nereikalingi.
Mylejau tave vakar, mylejau galbut ir siandien, bet nemanau, kad mylesiu rytoj.
O jeigu as buciau lele? ar paprasciausiai mane ismestum?

Kartais pamačius žmogų supranti, kad jis tau niekas… Kartais susimastai… Galbūt jis galėtų būti vienas iš tavo draugų, o gal netgi vienas iš geriausių… Bet tik retkarčiais pamačius žmogų tau perbėga šiurpuliukai ir supranti, kad tai kažkas daugiau negu draugas… Laikui bėgant,po truputį pradedi jį įsimylėti… Taip nutiko ir man… Kai jį pamačiau gyvenimas pasikeitė… Tikrąja to žodžio prasme… Man tada dar buvo vienuolika… Dabar trylika… Ir jis vis dar mano širdyje ir galvoje… Neįstengiu jo pamiršti… Nors ne… Greičiau nesistengiu jo pamiršti… O kam man to reikia? Aš laiminga ir mylėdama jį… Nors ištikro dabar meluoju pati sau… Sunku man be jo gyventi, bet pamiršti taip pat nesinori… Dabar gyvenimas be jo kitoks… Nebeturiu to, ką turėjau ankščiau… Bet ir nereikia… Turiu kitokiu dalykų… Stengiausi pamilti iš naujo, bet tai buvo tik žodžiai ir bučiniai… Dabar tai kažkas daugiau… Būnant su tavim viskas kitaip… Aš jaučiau, kad esu tau daugiau negu draugė… Bet juk visi žmonės klysta! Ar gi netiesa? Todėl suklysti galiu ir aš… Aš noriu taip galvoti, bet juk ne visada pavyksta būti optimiste… Jei galėčiau tau tikrai parodyčiau ką rašau šiuo metu… Bet negaliu, nes tu toli… Ir aš visai nenoriu pasakoti to ką jaučiu… Juk tu vistiek nesupranti… Nežinau galbūt tau kas nors pasakys, o gal ir ne… Bet žinok, kad aš visada mylėjau ir mylėsiu tave… Kad ir koks tu esi…

Žinai…mylėjau ankščiau tave….
Bet dabar stengiuosi pamiršti…
Manai išeina?
Ne… Dėl to man yra labai sunku…
Norėčiau tave pamatyti…
Mani tai įmanoma?
Ne… Ir dėl to aš liūdžiu…
Norėčiau tave apkabinti…
Manai man linksma kai atstumi?
Ne… Ir dėl to dar labiau liūdžiu…
Pabučiuoti taip pat norėčiau?
Ir vėl neišeina…
Myliu…. <33

Neleidi man pasiklysti,išeiti,išnykti,neleidi eiti be Tavęs,nes verti mylėti,tikėti,kartais verkti,juoktis,būti ramiam.Tikiuos,kad Tu randi manyje tai,ko tau reikia,kad išliktum,kad mylėtum,kad neišeitum,kad būtum šalia.Tikiuosi,kad aš tau viltis,šviesa,ramybė,amžinybė,kaip ir Tu man.Visuomet galvoju,kad myliu labiau,stipriau,gražiau,tikriau,bet ne,tai netiesa,nes žinau,kad ir tu myli.Anksčiau tai sakiau rąsiai,dabar nebe taip,nes kartais nežinau,ar tau reikia.Kartais tikriausiai įgrįstu.Kartais galbūt tau nusibostu.Nenoriu palikti Tavęs vieno.Net tada kai to prašai.Nes aš bijau.Tiesiog bijau vienumos.Jau bijau būti be tavęs.Jaučiuos nesaugus,man negera.Aš nenoriu,jog tu eitum tolyn,palikdamas tik pėdutes..Noriu eiti kartu,visą amžinybe,šalia Tavęs.Tavimi kvėpuot.Būti Tavo.Atiduot Tau save.Visą,iki paskutinio lašelio.Kad būtum saugus,ramus,laimingas,su plačia šypsena veiduke.Noriu Tave vestis paskui save,kad nenueitum ten kur nereikia.Noriu niekada Tavęs nepaleist,jei tik leisi to nedaryt.Nes nenoriu.Esi man viskas.

Myliu.... E.S.

Parašyk man, ką tu, ką kartais jauti…
Parašyk man, ko nesupranta kiti…
Parašyk man, kad tau jauku su manim…
Parašyk man, liudnom šaltom naktim…
Parašyk man, ką tu po velniais tu jauti…
Parašyk man, apie vienatvę savy…
Parašyk man, kaip skęsta pirštai vaške…
Parašyk man vienam trumpam laiške…

Parašyk man, kad gimėm vienu metu…
Parašyk man, kad aš esu tu…
Parašyk man, kad tau liudna vienam…
Parašyk man, parašyk tik tai man…
Parašyk man, kai beprotiškai lis…
Parašyk man, kas yra ilgesys…
Parašyk man, ką per miegą matai…
Parašyk man, kaip tu suvoki tai…

Parašyk man, apie kvapą mirties…
Parašyk man, kiek dar laukti reikės…
Parašyk man, kai sudegs žiburiai…
Parašyk man, kaip tu vakar mirei…

Paskutinįkart man prabus liūdesys,
Atsiminus mylėtas akis.
Parašyk man, kai užges Venera…
Parašyk man, kad meilės nėra…

sėdžiu ir mažyčiai vandens lašeliai rieda skruostais..kodėl?Todėl,kad atsibodo viskas…