Neleidi man pasiklysti,išeiti,išnykti,neleidi eiti be Tavęs,nes verti mylėti,tikėti,kartais verkti,juoktis,būti ramiam.Tikiuos,kad Tu randi manyje tai,ko tau reikia,kad išliktum,kad mylėtum,kad neišeitum,kad būtum šalia.Tikiuosi,kad aš tau viltis,šviesa,ramybė,amžinybė,kaip ir Tu man.Visuomet galvoju,kad myliu labiau,stipriau,gražiau,tikriau,bet ne,tai netiesa,nes žinau,kad ir tu myli.Anksčiau tai sakiau rąsiai,dabar nebe taip,nes kartais nežinau,ar tau reikia.Kartais tikriausiai įgrįstu.Kartais galbūt tau nusibostu.Nenoriu palikti Tavęs vieno.Net tada kai to prašai.Nes aš bijau.Tiesiog bijau vienumos.Jau bijau būti be tavęs.Jaučiuos nesaugus,man negera.Aš nenoriu,jog tu eitum tolyn,palikdamas tik pėdutes..Noriu eiti kartu,visą amžinybe,šalia Tavęs.Tavimi kvėpuot.Būti Tavo.Atiduot Tau save.Visą,iki paskutinio lašelio.Kad būtum saugus,ramus,laimingas,su plačia šypsena veiduke.Noriu Tave vestis paskui save,kad nenueitum ten kur nereikia.Noriu niekada Tavęs nepaleist,jei tik leisi to nedaryt.Nes nenoriu.Esi man viskas.