ar tau tajp nubuna..? kad galvoje atrodo sukasi tiek neajskiu minciu, bet tuo paciu pasketi nezinomybej negalvodamas apie nieka…kad norisi kzkam tajp issipasakot kad kazkas isklausytu ir suprastu, bet tuo opaciu norisi paskesti vienumoje kad nekas netrugdytu…kad norisi kazka daug isrekti, issakyti, islajsvinti ta nezinomybe kankinancia is vidaus, bet tuo paciu norisi uzsisklesti ir netarti ne zodzio…kad norisi jog aplinkuj skambetu daug graziu garsu kurie galetu prablaskyt ir pralinksmint, bet tuo paciu norisi ir paskesti tyloje tiesiog su savimi…kad norisi matyti daug graziu vajzdu aplink, bet tuo paziu uzsimerkti ir nematyti nieko daugiau tik juoda, juoda…spalva…kad norisi daug kazka nuvejkti, tiesiog prasiblaskyt, bet ir tuo paciu tiesiog nieko nevejkti o tiesiog sedet ir nieko nedaryt, nes neajsku kas galvoje sukasi… tajp jauciuosi dabar as…..kaj zvelgiu i degancios zvakes liepsna, kaj klausau letos muzikos, kaj uz lango tamsu, kaj norisi verkti, kaj nesinori net kalbeti taciau vidus plysta ir bando kazka pasakyti………..nzn kodel bet uzplusta mane tokia vat nuotajka…kaj tajp negera, ir niekas negali to supraste, taciau as niekam to ir neajskinu nes negaliu to issakyt ka man……..

Aš tave myliu... Kaip kartais neatsargiai mes svaidomės šiais žodžiais, neįsigilindami į jų tikrą reikšmę, nes neretai jie painiojami su aistra, susižavėjimu ar net įsimylėjimu! O juk tikra meilė labai retai sutinkama gyvenime. Tai kažkas daugiau... Skirtingai nei kiti jausmai, tikra meilė nepraeina, o įsitvirtina žmogaus širdyje ir nebepaleidžia. Todėl, kai išduodi, atstumi ar prarandi meilę, kančia, skausmas ir širdgėla gali lydėti iki gyvenimo pabaigos. Kai yra tikra meilė, neįmanoma įsimylėti kito žmogaus. Tikra meilė būna stipri ir abipusė. Todėl praradus ją, greičiausiai beliks tikėti ir laukti, kol Aukščiausiasis, matydamas jūsų nesibaigiančias kančias, pasigailės ir kada nors suves su tuo žmogumi."

Kai užpuola netikėtai tas keistas jausmas iš kurio vis nori išsikapanoti tai jautiesi vėl toks prislėgtas.Labiausei nekenčiu kai jis užklumpa netikėtai ir tikrai ne vietoi.Žinai,kad vėliau gailėsies dėl to pačio jausmo,bet nieko negali sau padaryti,tiesiog jauti tai ir stengies save paguosti,kad gal viskas bus gerai.Nors jau žinai,kad taip nebus.Ir vis kartoji sau-O gal viskas bus kaip norėtum,gal viskas pakryps į gerają pusę.Ech kaip truksta tau to..Ir kiekviena dieną žinau pabusiu su viltimi,kad ir tą žmogų užkluptu taspats keistas jausmas <3

Vikūte viskas bus gerai.

maza mergaite dideliam mieste
ejo juros link, saules vedama
Ji tikejo - praeity jau nieko nebera
ten liko tik sapnai ir pamirsti veidai
ir zlugusios svajones.. ir ju ten nebera
tik vis rusena zvake palikta
o Jo stiklines akys duzo, ir niekad nebegris
ir Jo sakyti zodziai, niekad nepavys
maza mergaite uztrenke duris
lai sustoja laikas! ..Ji tyliai meldes vejui
…
naujai atmerktos akys ir sypsnio spindulys
o kazkada darytos klaidos jau niekad nebegris
ir zeidziantys zodziai liko uzmarsty
TEN nieko nieko nebera
TIK viltis ir atsalus arbata
…
maza mergaite dideliam mieste
su savo dideliu pasauliu sirdyje
Ji sypsojos, eidama gatve
juros link, saules vedama
ir vienos vaiko tyrumo akys leido pasikeist
leido skrist ir mylet
ir tos akys pakeite visus senus draugus
((viskas viename.. viskas viename..))
Ji tapo verge, verge tu akiu
Dievo atsiustu, tyliai geidziamu
kadaise sutiktu, tik neatpazintu
tiek daug pasakanciu bei tylinciu,
geru akiu
pagaliau.. jos salia, snabzdancios ‘myliu’
…
maza mergaite su sypsena veide
ejo juros link, saules vedama
Jo sypsnis tapo saule,
o skesdama Jo akyse,
Ji rado jura to zmogaus sirdyje
mergaitei nieko nebereikia
svarbiausia, Jis - salia
mergaite rado laime,
o tikslas rado Ja
…
cukrines lupos ir tos vienos vieninteles akys
maza mergaite vis dar dideliam mieste
bet Ji nebe viena
svarbiausia, Jis - salia
o kitu it nebera
..uzmerktos akys..
ir sokoladinis bucinys
lai nesibaigia niekada
ir stai sustojo laikas, o praeity jau nieko nebera
ir tai tik pasakos pradzia

zinau, kad jei norėsi, išgirsi ir suprasi.
visai nesistebiu, kad manes nekenti. Bet tiesa tokia.
Tik atsiprašau, kad elgiausi taip nesuprantamai, kad trukdžiau.
Ar prisimeni mane? …nelabai.
To ir linkiu. Taip pat, kad kada nors gyventum taip, kad dėl kažko kito galėtum padaryti viską.
Ir kaip visada,live forever!<3

Tu atidavei viską, kad galėtum turėti savo suknistą laisvę. Dabar nežinai, kur ją dėti..

protis. Blogas įprotis ilgėtis praeities. Šauktis ją ir tempt į šviesą iš po žemių.
Gaivint senas simpatijas. (Ne)Sąmoningai priminu praeitį, kad viskas galėjo būt kitaip.
O širdy kirba, kad gal verta vėl viską pradėt nuo pradžių?
Kas tai? Ar noras vėl skaudinti žmones, ar suvokimas, kad kažką praradai?

Aš tikiu.

Meilė nemiršta, čia jūs stengiatės palaidoti ją. Neatsižvelgiant į tai, ji gyvena. Aš tikiu, kad ji gyvena!!

Tada aš dar nežinojau, kad nemoku be tavęs gyvent.

Tu atėjai. Išėjai. Atėjai. Išėjai. Ir taip begalybes kartų. Tu išeidavai pas kitas ieškodamas meilės, aistros ir supratimo, bet sugrįždavai rasdamas viską tai pas mane. Ir vėl išeidavai ir vėl sugrįždavai. O aš tik verkdavau naktim ir žadėdavau sau tau niekad neatleisti. Ateidavo nauja diena, ateidavai ir tu, ir aš vėl ir vėl atleisdavau.

Tu atėjai. Išėjai. Atėjai. Išėjai. Ir taip begalybes kartų. Tu išeidavai pas kitas ieškodamas meilės, aistros ir supratimo, bet sugrįždavai rasdamas viską tai pas mane. Ir vėl išeidavai ir vėl sugrįždavai. O aš tik verkdavau naktim ir žadėdavau sau tau niekad neatleisti. Ateidavo nauja diena, ateidavai ir tu, ir aš vėl ir vėl atleisdavau.

Prašymas

Tu atėjai į mano sapną. Tu pasiėmei mane už rankos ir nusivedei į košmarų šalį. Man ten patiko, nes buvai šalia tu, bet tu išėjai palikęs mane ten. Man pasidarė baugu ir šalta. Prašau, pasiimk mane atgal.

Meilė- tai turtai, kuriuos gali turėti tik tuo atveju,kai visi Tavo priešai yra išnaikinti.Iki tol kiekvienas ,kurį Tu myli - tai įkaitas, silpninantis Tavo bebaimiškumą ir pakertantis sveiką protą.