2010 m. sausio 18 d., pirmadienis


maza mergaite dideliam mieste
ejo juros link, saules vedama
Ji tikejo - praeity jau nieko nebera
ten liko tik sapnai ir pamirsti veidai
ir zlugusios svajones.. ir ju ten nebera
tik vis rusena zvake palikta
o Jo stiklines akys duzo, ir niekad nebegris
ir Jo sakyti zodziai, niekad nepavys
maza mergaite uztrenke duris
lai sustoja laikas! ..Ji tyliai meldes vejui

naujai atmerktos akys ir sypsnio spindulys
o kazkada darytos klaidos jau niekad nebegris
ir zeidziantys zodziai liko uzmarsty
TEN nieko nieko nebera
TIK viltis ir atsalus arbata

maza mergaite dideliam mieste
su savo dideliu pasauliu sirdyje
Ji sypsojos, eidama gatve
juros link, saules vedama
ir vienos vaiko tyrumo akys leido pasikeist
leido skrist ir mylet
ir tos akys pakeite visus senus draugus
((viskas viename.. viskas viename..))
Ji tapo verge, verge tu akiu
Dievo atsiustu, tyliai geidziamu
kadaise sutiktu, tik neatpazintu
tiek daug pasakanciu bei tylinciu,
geru akiu
pagaliau.. jos salia, snabzdancios ‘myliu’

maza mergaite su sypsena veide
ejo juros link, saules vedama
Jo sypsnis tapo saule,
o skesdama Jo akyse,
Ji rado jura to zmogaus sirdyje
mergaitei nieko nebereikia
svarbiausia, Jis - salia
mergaite rado laime,
o tikslas rado Ja

cukrines lupos ir tos vienos vieninteles akys
maza mergaite vis dar dideliam mieste
bet Ji nebe viena
svarbiausia, Jis - salia
o kitu it nebera
..uzmerktos akys..
ir sokoladinis bucinys
lai nesibaigia niekada
ir stai sustojo laikas, o praeity jau nieko nebera
ir tai tik pasakos pradzia

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą