2009 m. gruodžio 20 d., sekmadienis

„Galbūt aš tik
šešėlis tavo gyvenime“. Ne. Tu ne šešėlis. Man Tu esi visas gyvenimas.
Pradedant nuo tos akimirkos kai susipažinom iki tos akimirkos, kai nebeplaks
mana širdis. Man Tu esi viskas. Per vieną vakarą pats to nežinodamas
išpildei kelis didžiausius mano troškimus. Pirma- tu man pasakei, kad visada
esi su manimi. Man taip trūko tų žodžių. Aš visiems mano mylimies žmonėms tai
sakiau, visad juos palaikiau ir buvau šalia, bet kaip pati pasigedau tų žodžių..
Niekada pati to iš kito žmogus nepatyriau. Ir Tu.. Tu tai padarei. Tie žodžiai
buvo be galo nuoširdūs.. Antra- apkabinai mane, taip, kaip visada troškau ir
mudu žiūrėjome į dangų skambant vis tai pačiai dainai, kuri man įsirašė į širdį
taip pat, kaip ir ta brangi akimirka. Buvom kartu kelias valandas, bet jos jau
dabar man yra pačios brangiausios. Aš tiek visko patyriau
per tą tokį trumpą laiką. Patyriau šilumą, palaikymą, artumą, tavo šiltas
rankas bei tokį nuostabų dalyką kaip bučinys. Man tai yra mažytė pasaka, pagal
kurią niekas nepastatys filmo, niekas neparašys knygos, tik perskaitys tai mano
atminty ir pajaus, ką jaučiau bei dabar jaučiu aš. Gaila, esi toli. Gaila,
tenka tave paleisti. Bet kaip nenorėjau to daryti.. Jaučiau, jog ateina laikas,
kai nebematysiu tavų akių, kai išvažiuosi į savo gimtąjį kraštą, bet pasakei-
jog sugrįši- tai nuramino, nes tai yra mažytis įrodymas to, kad tau patinku.
„Galbūt aš tik šešėlis tavo gyvenime“. Ar taip gali būti? Kai pirmą kartą
susitikom- nemiegojau dvi naktis iš eilės. Vakar buvom kartu- ir ši naktis vėl
buvo bemiegė. Pažiūrėsim, kaip bus šiąnakt. Ir žinai dėl ko taip yra? Mano
mintys neduoda man ramybės. Aš visas akimirkas per naktis išgyvenu iš naujo.
Kaip susitikom, kaip žiūrėjom vienas į kitą, kaip buvom sudėję rankas, kaip Tu
laikei mane už rankos, kaip glostei mano plaukus, kaip apkabinai ir laikei
tvirtai, kaip lietei mane lūpomis. Laukiu kada vėl būsi čia. Man tavęs reikia.
Tu ne šešėlis. Tu- žmogus. Žmogus, be kurio mano gyvenime nusileistų saulė,
ilgam užgestų žvaigždės ir nukristų mėnulis. Be tavęs mano gyvenime būtų tamsi
naktis. O dabar Tu esi čia, su manimi, kiekvieną akimirką. Jaučiu tai. Tu mano
širdyje.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą