Nekenčiu. Nekenčiu apgaudinėjimų. Nors pati save apgaudinėju. Noriu būti kažkuo, o ne niekuo. Ir pradedu jaust, jog nebegyvenu, o tik egzistuoju. Nesamonė. Ir nuotaikos keičiasi šviesos greičiu. Tai gera ir esu laiminga, tai pykstu ant viso pasaulio, tai pasidaro taip liūdna, kad norisi tik verkt. Ir noriu turėti petį, ant kurio galėčiau išsiverkt. Cha! Svajuko dramblionės… Daug aš ko noriu, bet negaliu. Pati savęs nesuprantu . Ir net negaliu minčių išreikšt žodžiais. Nemoku jų sudėliot į gražius sakinius. Ech, kiek daug pasikeitė per šiuos metus. Laikas atima daug, bet negali atimti prisiminimų. O galėtų. Nes kai kurie tiktai skaudina. O to aš labiausiai ir bijau. Skausmo. Nebijau mirties. Bijau skausmo.