pabudau iš baisaus košmaro… o kai supratau kad tai realybe.. norėjosi tik vėl užmigti.

vos išlipus iš lovos pasinėriau i tą pačią kasdienybę persunktą rutinos ir slogiu jausmu. Vidus, jausmai buvo susivėlę kaip ir mano plaukai. tik jų niekas neiššukuos, atvirksčiai jie ir toliau bus veliami. Smukdymas manes vis gilyn i depresija, i save tesėsi toliau. iš tėvu sulaukiau abejingo žvilgsnio, ne neabejingo o persmelgto neapykanta ir paniekos. Šiandien buvo pasakyta jei ir toliau savo laika leisiu prie pc.. man bus atjungtas internetas. taip busiu atskirta nuo pasaulio.. Jie bando mane pakeisti, mane tik dar labiau skaudindami.. rasau kol galiu.. kol viena diena jie atjungs ir mano gyvenima….