Noriu tave pamiršti.Noriu išmokti gyventi be minčių apie tave.Deja,tai ne mano galioje. Tu įsimigęs giliai mano širdyje.Įsmigęs mano pasąmonėje. Vakar naktį bandžiau pati prisiminti viską. Bandžiau atkurti tavo veido bruožus,tavo mimikas,tavo manieras pati. Nes dažniausiai man visą tai pakiša mano pasąmonė. O vakar giliai įkvėpus ir pasiruošus skausmui,kuris buvo neišvengiamas,prisiminiau tave pati. Net nustebau,kaip viską tiksliai ir smulkmeniškai prisimenu.Tarsi būčiau mačius tave dar šiandieną.Tarsi dar šiandieną mes būtume abu gulėję ant to tiltelio. Visa tai mane šiek tiek išgąsdino,bet tuo pačiu,kažkur giliai,kažkur už skausmo ir užslopinto klyksmo,aš džiaugiausi,kad nepamiršau.Kad turiu dar kažką,ką galėsiu prisiminti kiek vėliau,tada kai man bus lengviau.Nes dabar…Dabar gerklę degina ašaros.

Ir tarsi tyčia,tarsi visas pasaulis būtų susimokęs prieš mane…Aplink tiek daug smulkemenų primenančių tave. Kažkieno toks pat megztinis,daina,kurios klausydavai,kažkieno vardas,kažkieno ištarti žodžiai,kuriuos sakydavai tu.

Aš tik naivi mergaitė.Aš tik mergaitė.Tavęs pasiilgusi mergaitė.