2010 m. sausio 25 d., pirmadienis


Ir vis nutylu. Gal širdis kažką ištars. Kvaila, kai kambaryje užsidarau viena, Vaidas - mergaitė.mp3 visu garsu ir galvoje kažkokios nesąmonės. Apie JUOS, taip, apie tuos pačius, kuriais nė lašu netikiu. Nesvarbu jis mano draugas, ar kandidatas į vaikinus, mano akims jie visi vienodi apnuogintomis sielomis. Jie būtinai padarys taip, kad skaudėtų. O kur vėliau dėti tuos jausmus, kuriuos jie patys užkūrė? Užgęsinti taip paprastai neišeina.. Ir pakratau galvą “ne, negalvosiu, o kam?” . O tada dar kvailiau.. Įsijungiu filmą, kadir kokį “Pamesti vaikiną per 10 dienų” ar kaip ten jis vadinasi. Kažkaip panašiai. Sėdžiu ir žiūriu. Ir mintys lyg apsiverčia.. O ar yra tas, kurį taip mylėsiu ir aš? Gal man irgi to reikia? Tos artimos šilumos, tų apkabinimų, bučinių.. Gal man reikia JO. Gal aš irgi noriu, kad man būtų viduje gera, kaip jai, kaip personažui iš Tw. Ir vėl galvą kratau.. Taip nebus. Tai tik filmas.. Ir vėl dingsta noras mylėti..

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą