Viskas taip grazu,krentancios snaiges pries menulio sviesa…Tik gaila,kad dabar stovedama nematau taves,Tavo skruostu ir akiu…Taip pat kaip ir nematau saves ,be taves…Nematau prasmes gyventi,Tu esi man viskas,Visas gyvenimas ir svajones,Kuriomis tavo deka buvau pradejusi tiketi…Bet ju nebera,nebera ir musu…