Ramiu balsu, pavargusiu širdies plakimu, o garsas tolsta pavirsdamas į tyla. Aš rankom virpančiom bandau paliest savo veidą. Paleisk, nebekankink, man skauda. Skauda tarytum siela akmeniu pavirtus būtų yspūdis kažkoks, lyg kas aplinkui griūtų, lyg į akis pribiręs smėlis, nesimato ir bėgu kuo toliau, o gaunas ratais.