Paleisk mane, man reikia eiti. Nebelaikyk uždaręs savyje. Užmiršk žodžius kuriuos kasdien kartojau, nes tai jau melas, ne tiesa. Juk tau patinka mane taip skaudinti. Išplėšti širdį ir ašarų jūroj paskandinti. Užsiūti lūpas, kad negalėčiau tavęs jomis liesti, kad negalėčiau menkais žodžiais tavęs sužeisti. Bet dar norėčiau laime su tavim dalintis. Nors ir nevertini mano pastangų. Susmilkus cigaretė su jausmu užgęsta. Nepasiduosiu, dar turiu jėgų. Atmerk akis, nors sunkios jau blakstienos. Pažvelk dar kartą į mane. Žinok, jog viskas jau netikra. Širdy išliko tik tavo šypsena.