
Kaip benamis šuo mano siela klajoja tamsiomis miesto gatvemis.Aš kaip akloji, kuri bando ižvelgti tolyje užgesusias žvaigždes.Kaip kurcioji, kuri bando išgirsti nutrauktu stygu melodija.Aš noriu laisves. Aš kaip paukštis. Man reikia viltimi pakilt i aukšti.Kaip koks peilis aš esu, kuris subraižo laimes deimanta kitu širdy.Savosios negaliu vadint širdim. Ji virto akmeniu nebyliu, ji virto tuo,kas pakelej sumindyta visu... ir likti smulkmena turejau.Kaip ta akloji.. Kaip tas akmuo .. Kaip ta nemokanti mylet širdis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą