Tu gal nežinojai,bet yra toks žmogus kurio Tu visiškai nepažysti.
Manau Tu netiki,bet jis man pats tai sakė.
Perskaičiau dar kart tai veidrodyje,iš jo akių.
Įsiklausiau į jo bereikšmes mintis ir išgirdau..
Taip tai tiesa.
Tu nežinai kaip jam Tu rūpi
Nei kaip akis jam naktimis griaužia ašaros.
Nei kaip jį skaudina Tavo žodžiai neturintys noro būt jam ištarti
Jis žino,kad kadanors Tu jį pamirši
Nes jis Tau nerūpi
Jis dar žino ką reiškia skausmas.
Kai jo kūną užvaldo kažkas.
Jis tik klausia Tavęs,savo švelniomis,raudonomis lūpomis-ką jauti?
Bet jo ausis tikro myliu niekada neišgirs.
Nei iš Tavęs,nei rodos iš kitų.
Nes tas žmogus nemylimas,bet myli Tave.
Tiesa.
Vis dar nežinai kas jis?
Tas paprastas žmogus?
Tu negirdi jo rėkiančių,praplaukiančių minčių?Tu nematai jo žvilgsnio?
Nematai jo žibančių akių?
Nejau Tu ne tas žmogus kurio jis laukė,mylėjo iš visos širdies?
…
Dėja,tikra meilė neišeina.
Sveikinu,Tu ir vėl jį įskaudinai.
Tu tikrai mylėt nemoki,bet esi mylimas.Tuom Tu viršesnis už jį.