Kambaryje tamsu. Jokiu šviesos šešeliu. Nebutu ir jokio garso. Bet tas jos gilus, kažko bijantis alsavimas. Jos ašara krenta ant betoniniu grindu. Jos tokios šaltos. O ji sedi cia viena. Lyg nublokštas vejo paukšciukas. Visi miega. O ji ne. Kažkas keisto. Šešelis dideja. Ji atsistoja. Tyliais girgždesiais ji eina. Link lentynos. Letai tiesia ranka. Link dežutes. Kritimai vis dažneja. Peciai sujuda dažniau. Turbut jai labai skaudu. Taip.. Jai be galo sunku. Kažka pasiima i ranka. Kažka letai išvynioja iš popieriaus. Neaišku kas tai. Tyla.. Vis dar tyla .. Šitie garsai kitokie.. Jie sunkesni. Tai tikrai ne ašaros. Ji smuksta keliais ant tu paciu grindu. Kas vyksta? .. Paskutinis <> . Ji visai parklupo. Nebesigirdi to gilaus kvepavimo, tik kažkoks duslus prunkštimas. Nebesigirde net jos trapiausiu ašaru kritimo. Tarsi cia nieko nebutu.. Panašiai , tik . . Apink betona apsirazge kraujo lašai.. Besimetantis žilete peiliukas.. Ir paliktas iškankintos sielos kunas.. Daugiau nieko..