Norėčiau tau parodyti visus jausmus, kuriuos laikau širdyja dėl tavęs, kurie atsirado Tau atsiradus mano kelyje. Kurie tebedega, nors tu pasukai kitu keliu, o man liko tik žvyrkelis, akmenuotas, dulkinas, duobėtas... Išvažinėtas, netvarkomas... Kuris nuveda į gilų kaimą(nebūtį, nežinią) arba į asfaltuotą kelią... Bet aš vis dar tame pačiame žvyrkelyje. Pusantrų metų. tai ir daug ir tuo pačiu mažai. Prieš tiek laiko mes išsiskyrėme. Tiek laiko nepakanka širdžiai ištrinti visa tai ko išmokau iš tavęs.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą