Turbūt aš trokštu to, ko neturiu ir ko turbūt nebegaliu turėti. Man kažkodėl visada patiko sidabras. Tai kodėl aš siekiu aukso, nors jis mane ir atstumia? Gal, kad mano tikslas taptų platina? Ne, man to nereikia. Apie ką aš čia… Žinau, geležis visų vertingiausia.Man patinka skausmas. (Ką aš čia nusišneku?) Kankink mane toliau, nes tik skausme ir liūdesy aš sugebu atrast save. Ironiška. Nesijuok. Negalima. Juk tai tiesa. Keista būtybė. Vieną akimirką tarsi lėlė, kabanti ant siūlo ir nerangiai judinanti sumedėjusias savo rankas (jos juk neklauso!), o kitą - besijuokianti paprasta mergaitė, besišaipanti iš to, kas aplinkui. Bet tai tik vaidmenys. Keli iš daugelio. Iš kiek akimirkų susideda gyvenimas? Tuštybė. Ji aplanko, kai jau nieko nelieka. Ir nereikia. Ji pripildo mano syvus ir aš apmirštu. Su gyvybės ženklais. Nusisuk, nežiūrėk į mano lavoną, gulintį šaltame karste. Tavo akys spinduliuoja šiluma. Man to nereikia. Apsieisiu. Šiandien ragavau savo kraujo. Šlykštu. Lyžtelk ir Tu. Gal tada suprasi, ką aš jaučiu? Skausmas lėtai slankioja po mano kūną (čia aš ne apie tai), norėdamas viską išnuodyti, kas dar gyvena ten. Turbūt pavyks. Juk negaliu, nesugebu tam pasipriešinti!Noriu rašyti ir išsiliet, bet negaliu. Nesugebu. Per daug minčių ir visos padrikos. Be galo sunku, bet turbūt reikia.
Tikiuosi, kad Tu nemirsi. Negali palikti šio pasaulio, nepažinęs jo. Be to, aš nenueisiu prie Tavo kapo, nes nesužinosiu, kur jis yra. Neturi kitos išeities. Privalai gyventi. Dėl savęs. Ir dėl manęs, nors ir manęs nekenti. Žvaigždė. Nors ji atrodo šalta, tačiau tai netiesa. Sudegins viską ir paliks tik plyną lauką be jausmų; išnyks tai, kas kažkada įvyko. Prasidės viskas nuo nulio.
Blogai jaučiuosi. Kodėl visada įvyksta tai, kas neturėjo teisės įsivelti į kažkieno gyvenimą? Bet tai vyksta. Nesustabdoma.
Žmogaus gyvenimas - tai tik viena akimirka. O jų bus dar daug… Kažkas mirdamas palieka žemę ir keliauja toliau, neatsigręždamas į praeitį, o kažkas gimsta, dovanoja naują gyvybę, tarsi bandydamas paneigti tai, kas įvyko. Ne, tai netiesa. Jis tęsia tą tąsą - amžinybės giją, sergi, kad ji nenutrūktų. Negali viskas taip lengvai pasibaigti. Nepasiduok. Kovok už save ir mane.